"Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungos institucijose poreikiai ir poveikis valstybės tarnybai" / Bacevičiūtė G., Barcevičius E., Kalonaitis R., Pranevičius J.

Pasirašius Stojimo į ES sutartį Lietuvos atstovai bus pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti ES Ministrų Tarybos veikloje. Įstojus į ES, Lietuvą reikės atstovauti ne tik ES Ministrų taryboje, bet ir kitose institucijose: Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Regionų komitete, Komisijos komitetuose ir t.t. Tuo metu Lietuvos valstybės tarnautojams ir kitiems specialistams atsivers galimybės įsidarbinti įvairiose ES institucijose už žymiai geresnį nei Lietuvos viešajame administravime atlyginimą. Siekiant užtikrinti kokybišką Lietuvos interesų atstovavimą ES bei atlaikyti konkurencinį spaudimą, labai svarbu įvertinti Lietuvos atstovavimo ES institucijose poreikį bei galimybes.

Leidinio tikslas:

Išanalizuoti Lietuvos atstovavimo ES institucijose poreikį bei parengti pasiūlymus dėl priemonių, užtikrinančių tinkamą Lietuvos interesų atstovavimą ES institucijose. Pirmajame etape (analizėje) turi būti išanalizuotos visos ES institucijos, identifikuojant kokiose institucijose ir kaip bus atstovaujami Lietuvos interesai (Lietuvos atstovų skaičius, atstovavimo tipas - nuolatinis darbas, reguliarūs vizitai ir pan.) Antrame etape, atsižvelgiant į analizės rezultatus, turi būti parengti pasiūlymai kaip užtikrinti kokybišką bei racionalų Lietuvos atstovavimą ES institucijose (racionalus žmogiškųjų resursų panaudojimas, mokymo / kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, reikalingi finansiniai resursai bei efektyvus jų panaudojimas, Lietuvos teisinės bazės tobulinimas). 

Tarpiniai tikslai:

Pirmas etapas:
1. Įvertinti Lietuvos Misijos prie EB plėtros poreikius (Misijos reorganizavimas, papildomas personalas, įranga, logistika). 
2. Išvardinti visas ES institucijas (apimant visas Tarybos darbo grupes ir Komisijos komitetus), kuriose turės būti atstovaujama Lietuva. Išanalizuoti atstovavimo šiose institucijose teisinę bazę (acquis).
3. Identifikuoti būsimą nacionalinių atstovų skaičių kiekvienoje ES institucijoje bei atstovavimo pobūdį (nuolatinis darbas, reguliarūs vizitai ir pan.).

Antras etapas:
4. Išanalizuoti Suomijos, Švedijos ir Austrijos atstovų įtraukimo į ES institucijas procedūrinius aspektus.
5. Išskirti svarbiausias Lietuvai Tarybos darbo grupes. 
6. Įvertinti papildomą (lyginant su 2001 metais) žmogiškųjų ir finansinių resursų poreikį, atsižvelgiant į būsimą Lietuvoje dirbančių pareigūnų dalyvavimą Tarybos darbo grupių, Komisijos komitetų ir t.t. darbe.
7. Pasiūlyti efektyviausią (pinigų ir žmogiškųjų resursų prasme) būdą spręsti Lietuvos atstovavimo problemas. 
8. Identifikuoti papildomo mokymo poreikius, siekiant efektyvaus atstovavimo a) Taryboje b) Komisijoje (jei išvis reikalinga), c) kitose ES institucijose.
9. Įvertinti delegavimo (secondment arba DNE - deleguotųjų nacionalinių ekspertų) procedūros panaudojimo Lietuvos pareigūnų įdarbinimui ES institucijose galimybes ir kaštus.

Leidinio parengimą ir išleidimą finansavo Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Vilnius: EISC; Eugrimas, 2002, 262 p.